2011 06 01 – 2011 06 24
Ugnius Ratnikas / Martynas Gaubas / Dainius Trumpis
„Šaukesiai“
Tapybos, skulptūros, piešinių, koliažų paroda
Projekto kuratorius – Martynas Gaubas
Ugnius Ratnikas / Martynas Gaubas / Dainius Trumpis
„Šaukesiai“
Tapybos, skulptūros, piešinių, koliažų paroda
Projekto kuratorius – Martynas Gaubas
2011 m. birželio 01 d., 17 val. Šv. Jono gatvės galerijoje buvo atidaryta paroda „Šaukesiai“. Prisistatė trys dailininkai – Martynas Gaubas (skulptūra), Dainius Trumpis (tapyba) ir Ugnius Ratnikas (grafinė tapyba).
Galvodami temą parodai autoriai sustojo ties vienu tekstu apie šamanų ritualus.
„(...) Šamano Satos Širtekėjo šaukesiai pienvyniui
Dieną skaisčią pasislėpęs
Nakčiai stojant pasirodo
Pieno vyno atsigėrę
Po alus mes jojinėsim
Naktį titnagu sušvitęs
Geltonasai piktas aza
Man į būgną įsišoki
Gersim kolei pasigersim (...)“
Keistas žodis „šaukesiai“, keistos užburiančios archaiškos žodžių dermės, jų tarpusavio ryšiai, slapta galia, poveikis.
Šaukesio prasmė - tai šamano kreipimasis, burtažodis, magiškų galių turintis tekstas ar veiksmas, pakeičiantis pasaulį, šamano ar jo gentainių sąmonę, atveriantis duris į anapusybę. Tai ryšio su paslaptimi-galia siekis, jo paieška.
Šaukesio išraiska gali būti tiek žodis, tiek vaizdas, daiktas, judesys, šokis. Tam tikri šaukesiai ar jų grupės formuoja ritualus.
Šaukesio transformacija į litaniją, šūkį, lozungą, reklamą. Šių dienų ritualai šeimoje, bendruomenėje, politikoje. Manipuliavimas psichika, socialinis programavimas, psicho -technologijos „užkeikimai“.
Galvodami temą parodai autoriai sustojo ties vienu tekstu apie šamanų ritualus.
„(...) Šamano Satos Širtekėjo šaukesiai pienvyniui
Dieną skaisčią pasislėpęs
Nakčiai stojant pasirodo
Pieno vyno atsigėrę
Po alus mes jojinėsim
Naktį titnagu sušvitęs
Geltonasai piktas aza
Man į būgną įsišoki
Gersim kolei pasigersim (...)“
Keistas žodis „šaukesiai“, keistos užburiančios archaiškos žodžių dermės, jų tarpusavio ryšiai, slapta galia, poveikis.
Šaukesio prasmė - tai šamano kreipimasis, burtažodis, magiškų galių turintis tekstas ar veiksmas, pakeičiantis pasaulį, šamano ar jo gentainių sąmonę, atveriantis duris į anapusybę. Tai ryšio su paslaptimi-galia siekis, jo paieška.
Šaukesio išraiska gali būti tiek žodis, tiek vaizdas, daiktas, judesys, šokis. Tam tikri šaukesiai ar jų grupės formuoja ritualus.
Šaukesio transformacija į litaniją, šūkį, lozungą, reklamą. Šių dienų ritualai šeimoje, bendruomenėje, politikoje. Manipuliavimas psichika, socialinis programavimas, psicho -technologijos „užkeikimai“.
Dainius Trumpis
Dainius Trumpis – tapytojas. Gimė Šiauliuose, studijavo Šiaulių universitete dailės ir technologijų specialybę, Helsinkio Dailės ir dizaino universitete TAIK, Šiaulių universitete baigė dailės (tapyba) magistro studijų programą. Parodose Dalyvauja nuo 2000 metų. Surengė šešiolika personalinių parodų Lietuvoje, Anglijoje, Suomijoje, Kazachstane. Dalyvavo atrankinėse parodose Lietuvoje ir Suomijoje
„Šiuolaikinė tapyba kaip ir daugelis kitų meno šakų vis iš naujo bando apsibrėžti savo tapatumo ribas. Pastebimi šios srities kuratorių siekiai skatinti naujus tapybiškumo proveržius bei teoretikų bandymai polemizuoti apie nykstančias struktūras, šiuolaikinės tapybos transformacijas ir dekonstrukcijas. Kol tebevyksta procesai, siekiantys apčiuopti tapybos slinktis, šiaulietis D.Trumpis išsiskiria kaip vienas iš nedaugelio lietuvių tapytojų, kurio tapybos raidoje pastebimos nuoseklios individualumo paieškos.
Pristatydamas tapybos kolekciją Dainius Trumpis išvengia daugelio kūrėjų pretenzijų atspindėti arba konstruoti realybę. Identifikacija vyksta asmeninių ar kolektyvinių tapatumo ribų atpažinimu, nustatymu, įrodymu, apsibrėžimu. D.Trumpio darbų tematikoje aptinkami baimės, nepakeliamų būsenų, siaubo motyvai, pažymintys egzistencinius, komercializuotus kultūrinio siaubo paradoksus bei aprėpiantys tranzitines vietas ir literatūros refleksijas.
Realybės segmentai, išplėšti iš kasdieninio gyvenimo trajektorijų bei drąsiais potėpiais suguldyti drobėse, liudija įvairias patirtis tikrovės aspektu. Tai didelio ir mažesnio formato figūrinės kompozicijos, kuriose organiškai jungiamos įvairios technikos ir medžiagos, leidžiančios atsiskleisti pasaulėžiūros autentiškumui, temos vieningumui bei įtaigumui. Tapybos darbai pasižymi daugiasluoksniškumu, organiškumu, kuriuose autorius varijuoja nuo abstraktaus iki realaus motyvo, juose pažymi taiklias nuorodas bei tuo pačiu neužveria galimybių individualioms interpretacijoms.
Antropologė Asta Jurevičiūtė
Dainius Trumpis – tapytojas. Gimė Šiauliuose, studijavo Šiaulių universitete dailės ir technologijų specialybę, Helsinkio Dailės ir dizaino universitete TAIK, Šiaulių universitete baigė dailės (tapyba) magistro studijų programą. Parodose Dalyvauja nuo 2000 metų. Surengė šešiolika personalinių parodų Lietuvoje, Anglijoje, Suomijoje, Kazachstane. Dalyvavo atrankinėse parodose Lietuvoje ir Suomijoje
„Šiuolaikinė tapyba kaip ir daugelis kitų meno šakų vis iš naujo bando apsibrėžti savo tapatumo ribas. Pastebimi šios srities kuratorių siekiai skatinti naujus tapybiškumo proveržius bei teoretikų bandymai polemizuoti apie nykstančias struktūras, šiuolaikinės tapybos transformacijas ir dekonstrukcijas. Kol tebevyksta procesai, siekiantys apčiuopti tapybos slinktis, šiaulietis D.Trumpis išsiskiria kaip vienas iš nedaugelio lietuvių tapytojų, kurio tapybos raidoje pastebimos nuoseklios individualumo paieškos.
Pristatydamas tapybos kolekciją Dainius Trumpis išvengia daugelio kūrėjų pretenzijų atspindėti arba konstruoti realybę. Identifikacija vyksta asmeninių ar kolektyvinių tapatumo ribų atpažinimu, nustatymu, įrodymu, apsibrėžimu. D.Trumpio darbų tematikoje aptinkami baimės, nepakeliamų būsenų, siaubo motyvai, pažymintys egzistencinius, komercializuotus kultūrinio siaubo paradoksus bei aprėpiantys tranzitines vietas ir literatūros refleksijas.
Realybės segmentai, išplėšti iš kasdieninio gyvenimo trajektorijų bei drąsiais potėpiais suguldyti drobėse, liudija įvairias patirtis tikrovės aspektu. Tai didelio ir mažesnio formato figūrinės kompozicijos, kuriose organiškai jungiamos įvairios technikos ir medžiagos, leidžiančios atsiskleisti pasaulėžiūros autentiškumui, temos vieningumui bei įtaigumui. Tapybos darbai pasižymi daugiasluoksniškumu, organiškumu, kuriuose autorius varijuoja nuo abstraktaus iki realaus motyvo, juose pažymi taiklias nuorodas bei tuo pačiu neužveria galimybių individualioms interpretacijoms.
Antropologė Asta Jurevičiūtė
Martynas Gaubas
Martynas Gaubas - skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, vieno didžiausių pasaulio skiulptorių tinklo „Sculpture network“ narys. Gimė 1980 m. Radviliškyje, studijavo dailę Šiaulių universitete. Parodose dalyvauja nuo 2000 metų Lietuvoje, Vokietijoje, Olandijoje, Lenkijoje; viso surengė dvidešimt keturias personalines parodas.
Martyno Gaubo skulptūros iš lietuviško konteksto išsiskiria visų pirma balansavimu tarp liaudies tradicijos ir profesionalaus meno. Keistu būdu kūriniuose prasimuša primityvumas, būdingas, regis, tik rūpintojėliams ar "nežinomų šventųjų" povyzoms; primityvumas, kai autorius kaip koks dievdirbys drožia savotišką "Pietą" iš vieno medžio gabalo, neatsižvelgdamas į anatomijos dėsnius ar konstrukcijos reikalavimus. Savitas sąmoningas nežinojimas, "kaip turėtų būti", išduoda autorių nesant profesionalių skulptorių. Nėra jo kūriniuose lietuviškai skulptūros mokyklai būdingo formų santūrumo, apibendrintos, stilizuotos figūros traktuotės, konstruktyvumo bei abstraktumo. Emociniu atžvilgiu – nėra rūstumo ir iš pirmo žvilgsnio nesuvokiamo giliaprasmiškumo. Autorius nėra diplomuotas skulptorius ir dėl to tik laimi. Todėl jo personažai gali nuogi važinėtis motociklais, narveliuose nešiotis vištas, kurios kažkodėl vadinamos kanarėlėmis, nusirenginėti netikėčiausiose vietose ar irkluoti valtį, kuri stovi ant keturių kojyčių, tik irkluotoja to nežino. Neturint mokyklos, galima mokyklą susikurti pačiam. Ir patrauklią manierą bei savitą meninę raišką. Visa tai M. Gaubas ir daro.
Išskirtinis yra ir autoriaus nuoširdumas bei meilė savo darbui, sklindantys iš kiekvieno kūrinio. Tai primena cvirkiškąjį meisterį. Nejučia imi su gailesčiu į autorių žiūrėti kaip į nykstančios giminės egzempliorių. Tačiau taip gera, kai žmogus su pasimėgavimu dirba ir džiaugiasi tuo, ką daro. Dirba lengvai, be pasipūtimo ir pernelyg didelės savo vertės suvokimo, taip dažnai pasitaikančio menininkų ceche. Keista, sakau. Ir pavydu, nes nedaug kas sugeba būti toks konceptualus, žaidybiškas, techniškas ir, regis, nuoširdus. Ir kūrinių lengvumas, rodos, apgaulingas, nes niekas nežino, ką iš tiesų mano M. Gaubas. Viena aišku – ta lengvybė pakeliama ne visiems.
Jurgita Ludavičienė
Martynas Gaubas, Madona su kūdikiu
Ugnius Ratnikas
Ugnius Ratnikas – grafikas. 2001 metais baigė Šiaulių universiteto dailės fakultetą, grafikos specialybę, nuo 2002 metų Lietuvos dailininkų sąjungos narys, 2003 metais įgijo menų dailės laipsnį Šiaulių Universitete. Parodose dalyvauja nuo 1993 metų. Surengė parodas Vokietijoje, Lietuvoje.
Ugnius Ratnikas išsaugodamas drobės paviršių jį paverčia perregimu, atmosferiniu sluoksniu, kuriame braižomos didžiaakių angelų, kūdikių, velnių istorijos. Taupūs piešiniai sprogsta nuo emocijų pertekliaus, nuo suvaidinto ir tikro liūdesio, išgąsčio, pykčio, laukimo. U. Ratniko darbai primena pagrindinių būsenų ikonas, tačiau tai nėra klasikinių ikonų reminiscencijos. Autorius įdomiai jungia ekspresyvų, taupų piešinį su masinės, populiarios kultūros elementais, nekaltas vaikiškas emocijas su dusinančių košmarų šešėliais. Šis tapytojas supa žiūrovą daugybe emocijomis perpildytų, atvertų akių. Jose ilgesys ir baimė iki nepadorumo atviri. Autorius tarytum sako: nori tikėk, nori ne, bet čia tikras motinystės švelnumas, o štai čia – tikros laimės spalvos. Taip šis autorius savo grafiškais paveikslais savitai sujungia statiką ir ekspresiją, ašaras ir juoką. Tai kvailiojanti, verkianti, liūdinti, nustebusi ir žiopsanti tapyba. Smulkiadantės vaikystės grimasos, kvailaveidė Madona ir pasenusios vaikų akys. Toks atviras, nervingas U. Ratniko pasaulis.
Virginijus Kinčinaitis
Ugnius Ratnikas – grafikas. 2001 metais baigė Šiaulių universiteto dailės fakultetą, grafikos specialybę, nuo 2002 metų Lietuvos dailininkų sąjungos narys, 2003 metais įgijo menų dailės laipsnį Šiaulių Universitete. Parodose dalyvauja nuo 1993 metų. Surengė parodas Vokietijoje, Lietuvoje.
Ugnius Ratnikas išsaugodamas drobės paviršių jį paverčia perregimu, atmosferiniu sluoksniu, kuriame braižomos didžiaakių angelų, kūdikių, velnių istorijos. Taupūs piešiniai sprogsta nuo emocijų pertekliaus, nuo suvaidinto ir tikro liūdesio, išgąsčio, pykčio, laukimo. U. Ratniko darbai primena pagrindinių būsenų ikonas, tačiau tai nėra klasikinių ikonų reminiscencijos. Autorius įdomiai jungia ekspresyvų, taupų piešinį su masinės, populiarios kultūros elementais, nekaltas vaikiškas emocijas su dusinančių košmarų šešėliais. Šis tapytojas supa žiūrovą daugybe emocijomis perpildytų, atvertų akių. Jose ilgesys ir baimė iki nepadorumo atviri. Autorius tarytum sako: nori tikėk, nori ne, bet čia tikras motinystės švelnumas, o štai čia – tikros laimės spalvos. Taip šis autorius savo grafiškais paveikslais savitai sujungia statiką ir ekspresiją, ašaras ir juoką. Tai kvailiojanti, verkianti, liūdinti, nustebusi ir žiopsanti tapyba. Smulkiadantės vaikystės grimasos, kvailaveidė Madona ir pasenusios vaikų akys. Toks atviras, nervingas U. Ratniko pasaulis.
Virginijus Kinčinaitis
Kadrai iš parodos
Meno kūrinių rodytų parodos metu sąrašas
| 2011saukesiai.doc |