Balandžio 3 dieną 18 val. Šv. Jono Gatvės Medalių Galerijoje atidaroma dviejų aktyvių ir perspektyvių menininkų – Julijos Skudutytės ir Kipro Černiausko paroda „Akvarelės ir Pošlybės“.
​
Dueto nariai, 2017 metais baigę Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios dailės bakalaurą drąsiai teigia, kad tai bus viena iš įdomesnių parodų šiais metais, atspindinčių jaunosios kartos menininkų žvilgsnį ir požiūrį į juos supantį platų pasaulį.

„Akvarelės ir Pošlybės“ – tai tarsi dvi parodos vienoje, kurių tematika varijuoja tarp erotikos ir niekam nereikalingų daiktų. Šioje parodoje kontrastuoja ne tik motyvais, bet ir technika – nuo akvarelės ir aliejaus. 

Kipro Černiausko tematika dažnai nepalieka abejingų – vyrauja ir erotika, ir metafizika.

Julijos Skudutytės akvarelės spinduliuoja kontrastu, nes jaunoji menininkė geba lengva ir poetiška technika tapyti sunkias, perkrautas daiktais ir motyvais erdves.

Jaunieji menininkai išsiskiria jungdami šiuolaikiškumą – savo požiūriu į aplinką – ir klasiką – savo darbų atlikimu. Jų darbai įdomūs, skirtingi, kalbantys patys už save.

Menininkai pasakytų daugiau, bet nenorėdami išduoti visų paslapčių palieka intrigą.
  
Paroda veiks 2018 m. balandžio 3 – 19 d. 

Kovo 29 d. 18 val. kviečiame į Romualdo Inčirausko parodos „Skulptūra tarytum juvelyrika“ atidarymą.

Menininko Romualdo Inčirausko kūrybinės veiklos keturiasdešimtmečiui dedikuojamos parodos ekspozicijoje – naujausi, 2016 – 2017 metais sukurti darbai: skulptūrinės instaliacijos „Civilizacijos“ I ir „Civilizacijos II“ ir metalo plastikos ciklas „Tarytum juvelyrika...“. Ekspoziciją papildo autoriaus mintys haiku formatu.

Skulptūrinė instaliacija „Civilizacijos I“ (2016 / 2017 m.) – tai 12 metalo skulptūrų ir 10 stiklainiuose „užkonservuotų“ skirtingų civilizacijų objektų. Didžioji pastarųjų dalis yra autentiški paties autoriaus lankytose vietose (Efese, Sidėje, Kesarijoje, Jeruzalėje, Masadoje) surinkti senųjų kultūrų architektūriniai fragmentai, archeologiniai radiniai iš karinio konflikto kamuojamos Sirijos miestų Alefo ir Palmyros, taip pat autentiškas 1989 m. nugriautos Berlyno sienos fragmentas, dar visai neseniai buvęs dalimi gelžbetoninio riboženklio tarp dviejų sistemų – rinkos ir planinės ekonomikos, prievarta pastatyto tos pačios civilizacijos viduje. Kai kurios autoriaus fiziškai neaplankytos senųjų kultūrų lokacijos ironiškai įamžinamos artefaktais iš šiuolaikinę vartotojišką Vakarų civilizaciją įcentrinančių, senųjų civilizacijų galią ir šlovę besisavinančių ir prekiniu ženklu paverčiančių bastionų – „akropolių“ ir „babilonų“.         
   
„Civilizacijų“ projekto tęsinyje („Civilizacijos II“, 2017 m.) kūrybinis arsenalas perkonstruojamas, kovinės pajėgos pergrupuojamos, tačiau visai menininko kūrybai būdingas gebėjimas šmaikščiu, žaismingu, kartais ironišku tonu kalbėti apie rimtus dalykus išlieka. Kaip žaliavą panaudodamas ne tik sendaikčių turguose ar laužynuose įsigytų įvairių rakandų detales, bet ir kai kuriuos ankstesnius savo paties kūrinius (tarsi karo metais metalo skulptūras ar varpus „perlydydamas į naujas patrankas“), autorius kuria 20 mažosios plastikos figūrų ir jas su vaikiškų ar paaugliškų žaidimų valiūkiškumu suskirsto į dvi ietimis ginkluotas konfliktuojančias armijas – „Pepsi-Cola“ ir „Coca-Cola“.


Romualdas Inčirauskas gimė 1950 m. Anykščiuose. 1974 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1979 m. – Estijos valstybinį dailės institutą Taline. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, Lietuvos dailininkų sąjungos, Tarptautinės medalio kūrėjų asociacijos narys.
Menininkas yra surengęs daugiau kaip keturiasdešimt autorinių parodų, dalyvavęs daugelyje bendrų parodų, simpoziumų, plenerų, konkursų. Daug R. Inčirausko kūrinių yra Telšių miesto viešosiose erdvėse, žymiausi iš jų – Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros durų reljefinė-skulptūrinė kompozicija, skirta Žemaitijos krikšto 600-ųjų metinių paminėjimui, skulptūrinės kompozicijos Didžiojoje Žemaičių sienoje, ženklai-skulptūros žydų bendruomenės atminimui Telšių senamiestyje, skulptūrinis (20 skulptūrų) projektas TELZ (Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuosavybė). Jo darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai (tarp jų – Britų muziejus), privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Izraelyje, JAV ir kt.