Parodos atidarymas vyks 2021 m. lapkričio 20 d., 14 val.
Paroda veiks iki 2021 m. gruodžio 3 d.

Ludo Segerso fotografijos kelias siekia mokyklos laikus, jam pradėjus mokytis grafikos ir kitų menų. Pirmasis įgytas analoginis fotoaparatas su standartiniu objektyvu leido jam tyrinėti ir plėsti savo akiratį. Dar būdamas moksleiviu, dirbdamas fotožurnalistu vietiniame laikraštyje, Segersas atrado dokumentinę ir portretinę fotografiją. Jo darbai apibūdinami kaip susidūrimo taškas tarp vaizduojamojo meno ir pasakojamosios dokumentikos. Segerso fotografijos atspindi aukštą pagavos lygmenį, fiksuojant žmones, peizažus, o kartais – net magiškus momentus.
 
Itin ramios, atmosferiškos Ludo Segerso fotografijos perteikia įvairias situacijas, architektūrinius objektus bei žmonių portretus iš praeities ir dabarties. Fotografijos dažnai atviros skirtingoms interpretacijoms ir susieja elementus, kurie galbūt nebūtų akivaizdūs iš pirmo žvilgsnio. Tai pastebėjęs urbanistas ir apžvalgininkas Lairdas Ryanas palygino Segerso fotografijas su J. S. Bacho kompozicijų formomis ir struktūra: „Jie abu sukuria išskirtinį derinį tarp neiškalbėtos aistros ir intuityviai suvokiamų temų, tokių kaip akivaizdūs kontrastai ir jų sudėtingumas. Abu kviečia žiūrovus ar klausytojus leistis į kelionę, siekiant patrauklaus ir harmoningo išvedimo.“
 
Parodos ašis – trylika vietovių Flandrijoje (Belgija), vadinamų beginažais. Tai buvo istorinės gyvenvietės, įkurtos moterų beginių, skyrusių savo gyvenimą Dievui, bet nepasitraukusių nuo pasaulietinių reikalų. 1998 metais beginažai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
 
Beginažai (pranc. Béguinage, ol. Begijnhoven) – tai architektūriniai kompleksai, susidarantys iš koplyčios ir individualių namų, skirtų jų gyventojoms – beginėms. Dažnai beginių gyvenimas apibūdinamas kaip pamaldumo ir feminizmo mišinys. Šios vietos istoriškai buvo sukurtos vietinių valdančiųjų arba miestų įkūrėjų, dažniausiai – tuometinio miesto pakraščiuose, ant skurdžios, nederlingos žemės. Beginažai datuojami nuo XVII amžiaus, tačiau yra žinoma, jog jų būta dar Kryžiaus žygių laikais – nuo ankstyvojo XIII amžiaus. Dauguma jų dabar stovi viešosiose arba bažnyčios erdvėse, didžioji dalis – kruopščiai surestauruoti arba atnaujinimo procese. Daugiausia beginažų yra Flandrijoje, bet taip pat jų išliko didesnėje teritorijoje nuo Paryžiaus iki Amsterdamo.
 
Beginės buvo religingos pasaulietės. Kaip vienuolės, jos priėmė skaistybės, atsidavimo įžadus bei pakluso savo Grootjuffer (vienuolyno vyresniajai). Beginės neprivalėjo atsisakyti turtų, jos galėjo išlaikyti sau priklausančius daiktus ir brangenybes. Jos taip pat nenutolo nuo išorinio pasaulio. Kai kurios beginės buvo žmonos kareivių, kovojančių užsienyje. Jos galėjo, o dažnai ir grįždavo atgal į savo namus, jų vyrams pargrįžus iš karo. Paskutinė beginė mirė prieš 8 metus, Kortrijko mieste.
 
Parodos kuratorius – profesorius Ianas Damerellas (Ian Damerell).
 
Pelnas, gautas už parodoje nupirktas fotografijas, bus paaukotas Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijai. Parodą remia Flandrijos vyriausybė.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje iki 2022 m. vasario 27 d. veikia didžiausia tarptautinė medalio meno paroda Baltijos šalyse „XI Baltijos medalių trienalė“. Per pastaruosius trejus metus sukurti medaliai stebina ne tik savo stilistika, medžiagiškumu, bet ir tematika: medaliuose įamžintos istorinės asmenybės, atmintinos datos ir net šių dienų aktualijos – covid pandemija ir egzistenciniai apmąstymai.

Šiemet trienalėje pristatomi septyniasdešimties menininkų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos darbai. Tai ne tik lengvai atpažįstami, klasikine forma ir stilistika pasižymintys medaliai, sukurti kaip būdinga iš bronzos, žalvario ar sidabro, bet ir kiek neįprasti, konceptualūs medalio objektai, pagaminti iš plastiko, stiklo, komponuojant plieninę vielą ar panaudojant kelias skirtingas medžiagas.
„XI Baltijos medalių trienalė“ yra skirta pažymėti penkis šimtus metų gyvuojančiai medalio meno tradicijai Lietuvoje ir Lenkijoje, užgimusiai valdovo dvare Krokuvoje, kuomet Žygimantas Senasis 1520 m. užsakė sukurti medalį savo ką tik gimusiam sūnui, būsimam Lietuvos ir Lenkijos sosto įpėdiniui Žygimantui Augustui.
Parodos erdvė suskirstyta teminėmis sekcijomis – čia pristatomi menininkų darbai, pagal tai, kuriai šaliai jie atstovauja. Iš parodoje pristatomų eksponatų ryškėja, kad Lietuvos medalių kūrėjai daugiausiai seka klasikine tradicija, Latvijos medaliai išsiskiria vyraujančiu nedideliu formatu, o Lenkijos menininkams būdingas konceptualus požiūris, stilių įvairovė.
„XI Baltijos medalių trienalė“ ypatinga tuo, jog pirmą kartą ji rengiama ne galerijoje, o muziejuje.

Tarptautinis projektas „Baltijos medalių trienalė“ yra tęstinis, rengiamas nuo 1986 metų, bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjunga ir kitais Lietuvos bei užsienio partneriais.
Pirmosios dvi šiųmetės trienalės parodos vyko Lenkijoje: Torunėje, Krašto muziejuje – Senojoje rotušėje, liepą–rugpjūtį ir Čenstakavoje, Jono Pauliaus II monetų ir medalių muziejuje, rugsėjį–spalį. 

Iki 2022 m. vasario 27 d. bus eksponuojama Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Parodos metu bus skaitomos paskaitos, vedamos ekskursijos ir interaktyvios edukacijos.

Paskaitas skaitys: muziejininkas numizmatas Tomasz Bylicki, dr. Dominik Mainski, VDA prof. dr. Giedrė Mickūnaitė, numizmatas dr. Ignas Narbutas, muziejininkas numizmatas Vincas Ruzas, UAB „Monetų namai“ vadybininkė Ieva Galiauskienė.

Daugiau informacijos apie paskaitų ciklą ir trienalės projektą bus skelbiama Facebook paskyroje Baltic Medal Triennial ir Lietuvos Nacionalinio muziejaus internetinėse platformose. Paskaitos bus transliuojamos internetu.

Projekto organizatorius: Šv. Jono gatvės galerija.

Projekto partneriai ir rėmėjai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Torūnės apskrities muziejus, Jono Pauliaus II numizmatikos muziejus, Lenkijos dailininkų sąjunga “Otwarte”, Torūnės Mikalojaus Koperniko universiteto dailės fakultetas, Lenkijos medalio meno sąjunga, Lenkijos institutas Vilniuje, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Lenkijos monetų kalykla, "Zaiks spaustuvė", UAB Lietuvos Monetų kalykla, UAB Monetų Namai.
​
Generalinis rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba.