kvietimas

SKULPTŪROS IR NARSTINIAI
Vaclovas Krutinis
(1948–2013)

Mažoji plastika, narstiniai, instaliacija

2014 09 24 – 2014 10 11




Rugsėjo 24 d. 17 val. Šv. Jono gatvės galerijoje atidaroma prieš metus Anapilin išėjusio vieno žinomiausių Lietuvos skulptorių Vaclovo Krutinio skulptūros paroda. Šiais metai skulptoriui būtų suėję 66 metai.

Daugelis Vaclovą Krutinį pažinojo kaip ilgametį Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininką, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos viceprezidentą, Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos viceprezidentą, įvairių meno komisijų narį. Tačiau visų pirma Vaclovas Krutinis buvo aktyviai dirbantis skulptorius, dalyvaujantis Lietuvos meno gyvenime nuo 1973 m., kuriais buvo pastatyta pirmoji jo skulptūra viešoje vietoje. V. Krutinis kūrė kamerinius ir mažosios plastikos darbus, monumentalias skulptūras viešosiose erdvėse, antkapinius paminklus. Menininko darbai puošia Vilniaus, Ukmergės, Panevėžio, Alytaus, Kupiškio, Birštono, Palangos ir kt. miestus. Dailininkas dalyvavo daugelyje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Skulptorius surengė penkias personalines parodas (paskutinioji – 2008 m. buvo skirta jo 60-mečio jubiliejui), tačiau nuo 1974 m. aktyviai dalyvavo bendrose parodose Lietuvoje ir užsienyje. Praėjus šešeriems metams nuo paskutinės  personalinės V. Krutinio darbų parodos turime galimybę dar kartą apžvelgti menininko kūrybą, prisiminti kūrėją.

---

---

Parodos kuratorė, ilgametė Vaclovo Krutinio bendradarbė, menotyrininkė, Dailininkų sąjungos leidyklos artseria direktorė dr. Danutė Zovienė pristato šią parodą:

Vaclovo Krutinio (1948–2013) paroda, surengta praėjus metams po jo mirties yra puiki proga prisiminti talentingo skulptoriaus kūrybą ir pažvelgti į ją naujai.

Parodos koncepcija paremta trim siužetinėm linijom, kurios atskleidžia pagrindines jo kūrybos linijas: monumentaliąją plastiką, pasklidusią viešosiose erdvėse (paminklai, dekoratyvinė ir antkapinė skulptūra) bei kamerinius darbus (medžio narstiniai ir bronzos formos). Trečioji linija – ekspozicijoje siekta atskleisti meninių idėjų generavimą, t.y. atkurti dailininko studijos aplinką, kurioje jis brandino savo kūrybines idėjas. Iki paskutinės gyvenimo akimirkos V. Krutinis puoselėjo naujų darbų sumanymus – ant darbo stalo liko nebaigtas būsimo kūrinio eskizas. Tai patvirtina esminį dailininko kūrybos principą – pirminė darbo idėja neatsiejama nuo formos ir erdvės santykio, kuris lemia skulptūros siluetą, proporcijas, jos vietą aplinkoje. Skulptūrinės formos ir aplinkos harmonija V. Krutiniui buvo jo kūrybos pamatas ir išeities taškas. Dailininkas yra ne kartą sakęs, kad skulptūrą jis suvokia kaip šviesos ir šešėlių meną. Kita esminė V. Krutinio kūrybos savybė – dėmesys medžiagos savybėms ir apibendrintai formai. Šie bruožai skulptoriaus kūrybą sieja su lietuviškojo modernizmo tradicijomis.

Prieš ketverius metus išleistoje dailininko monografijoje iš serijos „XX–XXI a. sandūros Lietuvos dailė“ (2008, leidykla artseria) menotyrininkė Rita Mikučionytė taikliai pastebėjo, kad V. Krutinio „kūryboje ryškios dvi pagrindinės kryptys – figūratyvi ir abstrakti“ plastika. Nors tarpusavyje jos glaudžiai susijusios, tačiau figūrinėse kompozicijose dominuoja aptakios formos, banguojančios linijos ir siluetai, o abstrakčiose – segmentiška formų konstrukcija. Iš unifikuotų detalių išauga įvairios formos, įgyjančios tai kubo, tai kryžmos ar piramidės pavidalą. Neatsitiktinai šios abstrakčios V. Krutinio kompozicijos įgijo apibendrintą „narstinių“ pavadinimą, kuris taikliai atskleidžia dailininko plastinį mąstymą: „Narstiniai – tai tarsi kryžiažodžiai, kuriuose ieškome atsakymo, kas yra už žmogaus sąmonės ribų“.

Ir V. Krutinio narstiniai, ir figūrinė mažųjų formų plastika yra iki simbolio apibendrintų formų, todėl labai artima monumentaliajai skulptūrai. Su monumentalia plastika jas sieja skulptūros ir architektūros erdvės santykio problema. Dailininkui labai svarbus buvo skulptūros įkomponavimas į tam tikrą, jau esančią erdvę – architektūrinę, gamtinę ar interjero. Jis kaskart atidžiai studijuodavo vietą, kurioje turėjo atsirasti kuriama skulptūra. „Turint skulptūros formos ir jos santykio su erdve viziją, daug lengviau rasti skulptūros temą, užčiuopti nuotaiką, stilistiką, pasirinkti medžiagą“, – yra sakęs skulptorius.

V. Krutinio narstiniai dažniausiai sukurti iš medžio, o kamerinės figūrinės kompozicijos išlietos iš bronzos. Tačiau skulptorius labai mėgo akmenį: „Mane traukia grįžti prie akmens, kurio tvirtumas ir plačios galimybės dažnai yra mano kūrybinių sumanymų bendrininkas“.

Ir dar – gyventi bei kurti V. Krutiniui buvo įdomu bei prasminga, kai jautė iššūkius. Tą įrodė ir savo kūryba, ir 1998–2008 m. vadovaudamas Lietuvos dailininkų sąjungai.

Parodoje bus galima pavartyti ir įsigyti 2008 m Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos artseria išleistą monografiją „Vaclovas Krutinis“. Knygos sudarytoja dr. Danutė Zovienė, dailininkas taip pat jau Anapilin išėjęs knygos menininkas Eugenijus Karpavičius (1953–2010).


Parodos kuratorė
dr. Danutė Zovienė
m. t. +370 65596159

Parodos organizatoriai
m. t. +370 61074869