Paroda „LAIKO ASIMETRIJA” Egidijus Radvenskas (keramika) ir Evaldas Ivanauskas (fotografija)

​Dabarties laike esantis pasaulis niekada nėra tapatus praeityje buvusiam pasauliui ir niekada nebus tapatus pasauliui ateityje. Viskas nepaliaujamai kinta ir keičiasi. Nors tai buvo žinoma visada, mokslas tik dabar šiai visatos savybei apibūdinti įvedė specialią sąvoką – termodinaminė laiko asimetrija. Ji nusako sistemų energijos polinkį išsisklaidyti aplinkoje. Kalbant paprasčiau: jei fizikai yra teisūs, tai regimasis pasaulis kažkada suirs ir išsisklaidys. O ar žmogaus minčių energija pavaldi laiko asimetrijai? O gal mums yra numatyti dar kitokie laiko dėsningumai? Mintis apie bendrą parodą kilo, kai pastebėjome šamoto keramikos ir nufotografuoto asfalto paviršiaus vizualinį panašumą. „Laiko asimetrija” yra galimybė kalbėti apie dabartį per apčiuopiamai daiktišką keramikos kūrinį ir apie numanomą ateitį per fotografijų komponavimą.

E. Radvenskas:
„Parodoje “Laiko asimetrija” rodysiu 2015–2018 m. sukurtų objektų ciklą. Pagrindinė parodos kūrinių idėja – iš nuolat kintančios tikrovės pasirinkus sau aktualius objektus ar reiškinius, parodyti juos kitame kontekste, kitu kampu, reflektuoti kitą jų prasmę ar reikšmę, kartais su ironija ar sarkazmu, bet ne siekiant pamokslauti ar kažką įrodinėti. Visus darbus vienija paprasta ir aiški kubo-dėžės forma, siekiant išieškoto paprastumo, kuo mažiau blaškantis į formos paieškas, o labiau koncentruotasi į pagrindinę kūrinio mintį, kurią bandau paaiškinti lakoniškais pavadinimais. Kūrinių atlikimo technika – aukštos degimo temperatūros akmens masė, izoliacinės plytos, jungiant jas su kitomis medžiagomis – medžiu, rastais surūdijusiais daiktais. Kūrinių idėjas įgyvendinti medžiagoje labai padėjo 2015 m. gauta individuali valstybinė stipendija.”
E. Ivanauskas:
„Parodoje „Laiko asimetrija“ pristatau fotografijas iš ciklo „Dislokacijos“. Savo fotografijose bandau analizuoti vaizdo iliuzijos mechaniką, panagrinėti, kaip ji veikia vaizdo atpažinumą. Sąvoka „dislokacija” reiškia objektų išsidėstymą arba perkėlimą į kitą vietą. Šiuo atveju ciklo fotografijose įvyksta ne objektų, bet paties vaizdo dislokacija, vienokio suvokimo virsmas į kitokį suvokimą. Ciklo “Dislokacijos” vaizdai gali priminti egzotiškus kraštovaizdžius ar kitų planetų panoramas, bet iš tiesų, visa tai yra miesto paviršiaus fragmentai, kuriuos iliuzija paverčia kažkuo neatpažįstamu. Svarbią vietą ciklo darbuose užima koordinačių ir laiko fiksavimas bei įvedimas į eksponuojamą fotonuotrauką. Tai yra tų vaizdų vietos koordinatės ir fotografavimo laikas. Šitaip aš noriu pabrėžti kiekvieno fragmento unikalumą ir laikinumą. Kartu koordinatės tarsi įrodymas, kad jie yra čia, kad juos galima susirasti. Kordinatės – tai būdas dokumentuoti tas vietoves.“

​PARODA VEIKS NUO GEGUŽĖS 9 D. IKI GEGUŽĖS 30 D.